Išgirdus apie nepilnametę mamą, dažniausiai mintyse nusipiešiame scenarijų: pastojo būdama neatsargi, draugas paliko, neturi ką valgyti, sunku vienai auginti vaiką, neturi kur gyventi, gyvenimas baigiasi. Ši istorija kitokia.
Solveiga tapo mama, sulaukusi devyniolikos. Kol jos bendraklasės šventė mokyklos baigimą, Solveiga gulėjo ant gimdymo stalo. Kai jos draugės keliavo pašėlti į klubą, Solveiga ant rankų sūpavo mažylę.
Kaip čia taip atsitiko, klausiame, nejaugi tau nesinorėjo pabaigus mokyklą tęsti mokslus, galbūt susirasti darbelį, užsidirbti, padaryti karjerą, pakeliauti, pamatyti pasaulio?.. Solveiga purto galvą: „Visuomet svajojau apie ankstyvą motinystę. Man be galo gražu jaunos mamos. Aš labai myliu vaikus, tad dar vaikystėje svajojau kuo anksčiau tapti mama. Mano gyvenime gan anksti atsirado vaikinas, kurį pamilau iškart. Mes puikiai sutarėme. Abu norėjome vaikelio. Planavome, kad man baigus mokyklą, pagimdysime vaikutį, o šiek tiek jį paauginus, galėsiu tęsti mokslus. Taip ir buvo. Pastojau vos tik nustojome saugotis. Vasarą atšventėme vestuves, apie kokias svajojau. Po mokyklos baigimo aš padariau metų pertrauką ir kitais metais įstojau mokytis. Šiuo metu esu 3-iame kurse, man puikiai sekasi. Man viskas prieš akis. Nejaučiu, kad būčiau kitokia. Mokausi, dirbu, gyvenu tokį pat gyvenimą kaip ir mano draugės. Tik šalia manęs glaudžiasi mažas stebuklas.
Niekada nesigailėjau savo sprendimo anksti susilaukti vaiko. Džiaugiuosi, kad šią netikėtą žinią teigiamai sutiko tiek mano, tiek mano vyro tėvai. Pastarieji mums padeda auginti mažylę, šiuo metu gyvename pas tėvus, tačiau pagrindinis mūsų šeimos maitintojas – tėvelis – pakankamai uždirba, kad mus išlaikytų. Aš džiaugiuosi, kad turiu galimybę būti mama, juk yra tiek daug moterų, kurios negali susilaukti vaikų.
Kartais gatvėje man tenka išgirsti replikų „va vaikas vaikų prisidarė“. Tai žemina, tačiau man svarbiausia, kad mane palaiko mano šeima ir draugai. Džiaugiuosi, kad nebuvo draugių, kurios nusisuktų nuo manęs vien dėl to, kad tapau kitokia – tapau mama. Žinoma, man nėra lengva. Visoms motinoms yra sunku auginti vaikus, tačiau vaikelio šypsena atperka visus sunkumus, kuriuos tenka patirti.
Merginas, kurios galbūt neplanuotai pastojo, akinčiau eiti į priekį, stengtis dėl besibeldžiančios į šį pasaulį gyvybės. Neatiduokite savo kūdikio į vaikų namus. Nedrįskite nutraukti nėštumo, nežudykite savo vaiko. Tapus mama, savaime pasijusite stipresnė. Skausmas brandina žmogų. Atminkite, kad vaikeliui mama yra visas pasaulis. O jums, tapus mama, visas pasaulis bus jūsų kūdikėlis.“
