Vienuoliktojo mėnesio pabaigoje kūdikis turi gebėti atlikti šiuos pagrindinius psichomotorinės raidos įgūdžius:
Gulėjimas ant pilvo
Ropoja ant plaštakų ir kelių kryžminės koordinacijos būdu. Ropojimas jau turi būti koordinuotas, t.y. vaikas juda kryžminės koordinacijos būdu tokiu ritmu: kairė koja-dešinė ranka-dešinė ranka-kairė koja ir t.t. Gerėjant pusiausvyrai, judėjimas pirmyn tampa greitesnis ir laisvesnis.
Sėdėjimas
Ilgai sėdi, tvirtai išlaikydamas pusiausvyrą. Kūdikis sulenkia liemenį, ištiesia į priekį rankas ir neparvirsdamas patikimai balansuoja ant sumažėjusio sėdėjimo pagrindo. Jei jis virsta į šoną arba šiek tiek per greitai griūna atgal, tai tuoj pat atitinkamoje pusėje pasiremia ištiesta ranka.
Stovėjimas
- Pats atsitoja laikydamasis už baldų. Stovėdamas ant keturių (ropojimo padėtyje) arba sėdintis vaikas pats savarankiškai atsistoja, prisilaikydamas už baldų. Klaupiasi arba pusiau klaupiasi, tada ištiesia koją į priekį, primina pėdą ir, tiesdamas koją, traukiasi rankomis. Šis įgūdis turi būti įvaldytas iš abiejų pusių.
- Pakaitomis abiem kojomis atlieka žingsniavimo judesius vietoje ir į šoną. Didėjantis stabilumas leidžia vaikui atlikti pirmuosius žingsnius vietoje arba į šoną, pakaitomis perkeliant kūno svorį.
- Laikomas už abiejų rankų žengia į priekį. Paėmę vaiką už rankų arba riešų, pamatysime pirmuosius mėginimus eiti. Jis eis neryžtingai, netvirtai, išskėstomis kojomis. Kojos plačiai išskėstos ir pasuktos į išorę, o žengiant lieka nevisiškai ištiestos, pėdos remiasi į pagrindą visu padu.
Griebimas
“Replinis” griebimas: mažą objektą kūdikis pagriebia sulenkto smiliaus ir priešpriešais jam atgręžto nykščio pagalvėlėmis. Kaip ir “pincetinį” griebimą, šį sugebėjimą turi būti įvaldžiusios abi rankos.
Percepcija (suvokimas)
- Vaikas sąmoningai numeta žaislą. Vaikas paima vieną ar kelias kaladėles ir iškart po kelių žaidimo sekundžių su dideliu pasitenkinimu jas lanku numeta žemėn. Šis žaidimas suteikia vaikui džiaugsmo dėl kelių dalykų. Jam gali būti svarbus erdvinių santykių pajutimas, sukeltas garsas bei patyrimas, kad jis pats gali aktyviai disponuoti daiktais. Be to, vaikas paprastai gauna socialinio pastiprinimo iš aplinkos, kadangi aplinkiniai juokiasi, vaikui taip elgiantis, ir vėl grąžina jam numestus daiktus.
- Smiliumi čiupinėja objekto detales. Vaikas ištiestu smiliumi čiupinėja lėlės detales, pvz., burną, akis. Vaiko suvokimas jau tiek diferencinis, kad jis ne tik suvokia bendrą visumą, bet pastebi jos atskiras detales ir mėgina jas optiškai bei taktiliškai tyrinėti.
Kalbėjimas
Pirmieji prasmingi skiemenys. Pažįstamą situaciją, objektą arba asmenį vaikas spontaniškai pavadina pastoviu skiemeniu, sudvigubintu skiemeniu ar kitokiu garsu. Šie pirmieji “žodžiai” paprastai turi dar labai plačią reikšmę, pavyzdžiui, vaikas “au-au” vadina ne tik šuniuką, bet ir visus keturkojus gyvulėlius; “brr” – ne tik lengvąjį automobilį, bet ir visas triukšmą keliančias mašinas; “te-te” – kiekvieną vyrą.
Kalbos supratimas
Vaikas reaguoja į draudimus, nutraukdamas savo veiklą. Vaikas stabteli ir nutraukia savo veiklą. Dažnai tuo momentu jis pasižiūri į asmenį, ištarusį draudimą. Po trumpos pertraukėlės jis vėl mėgina dažniausiai iš naujo įvykdyti savo ketinimą. Tiek pradedant suprasti kalbą, tiek ankstyvoje kalboje žodis “ne” atsiranda anksčiau už “taip”. Taip yra todėl, kad žodį “ne” paprastai lydi daug išraiškingesnis tonas, mimika ir gestai, negu žodį “taip”. Be to draudimai paprastai sakomi daug dažniau negu patvirtinantis “taip”.
Socialumas
Paprašytas gestais arba žodžiais paduoda artimam asmeniui daiktą.
Motorinė raida: 12 mėnesių (ruošiama) >>
