Neįtikėtina, bet jau nuo antro mėnesio pro truputį pradėjom įsivažiuoti į ritmą. Bent jau miego ritmą. Skirtingai nuo nakties miego, Miglė dienomis valgydama neužmiega. Būtinai reikia pakelti, panešioti, tada atsirūgta ir, arba nusprendžia pabūdrauti, arba reikia pasupti, jog užmigtų. Naktimis to nereikia – pavalgo ir miega.
Mes kasdien atliekame švelnius masažiukus, mankštas. Tai ne tik nauda, bet ir malonus būdas praleisti laiką su kūdikiu, pabendrauti. Tuo pačiu palengvina pilvuko darbą.
Antro mėnesio pradžioje Miglė pradėjo dėlioti lūpytes ir guguoti – nuostabus garsas kiekvienam tėveliui! Šios bandymus kalbėti lydi šypsena. Mūsų dviejų mėnesių kūdikis jau sąmoningai šypsosi pakalbintas.
Taip pat atrado gerą „draugę“ – lempą! Gal dėl to, kad kūdikėlių akys dėl gulimos padėties dažniausiai būna nukreiptos į viršų, o gal dėl ryškios šviesos, bet tikrai daugumai kūdikių lempos patampa draugėmis, su kuriomis bando pasikalbėti.
Domina ir žaisliukai, seka akimis vedžiojamą iš vienos pusės į kitą. Kumštukai vis dažniau atsigniaužia, bet žaisliuko griebti dar nebando. Stiprėja rankų ir kojų judesiai. Jau mažoji stipruolė laiko galvytę, ilgiau (iki minutės) noriai paguli ant pilvo. Jautriau reaguoja į garsus, ypatingai staigius ir netikėtus. Bendras triukšmingas fonas netrukdo. Kartais netgi atvirkščiai – kai mažylė labai nerami ir niekas nebegelbsti, padeda garsiai paleista muzika.
