Paskutinis kūdikystės mėnuo… Sulaukęs metukų kūdikis virsta mažučiu vaikučiu. Ir tikrai, pastarasis mėnesis mums buvo labai aktyvus, Miglė stipriai patobulėjo, daug išmoko. Pabandykime apžvelgti fizininę ir socialinė raidą.
Drąsiai vaikšto aplink baldus ar įsikibusi į rankytę, stumdo viską (kėdes, maitinimo kėdutę, lavinamąjį staliuką), tik ne tam specialiai skirtą stumduką-vaikštuką. Jau tikrai turi pakankamai jėgų eiti pati, neįsikibusi, bet trūksta drąsos. Paskutinę savaitę žengė tris savarankiškus žingsnius mamos link. Bet įprastai tokį atstumą įveikinėja ropodama.
Patinka tūpinėti: pilnai atsitupia ir atsistoja, net laikydama rankose didelį kamuolį. Žaisdama ant lovos pati atsistoja ir stovi neįsikibusi, būna labai laiminga. Tada sukasi į šoną ir krenta. Žengti nebando. Nepavyksta man jos pastatyti ant kojyčių – griūna panelė. Atsistoja tik tada, kai to nori pati. Labai mėgsta muziką, linguoja, trypčioja, šoka. Mėgdžioja, atkartoja judesius.
Atradus rodomąjį pirštuką. Nesuprantu iš kur išmoko, kad būtent taip reikia paprašyti: atstato rodomąjį dešinės rankos pirštuką ir beda į norimo daikto pusę, sako „te“. Žino, kur vandenukas, ant kurios lentynos sausainiai. Taip pat jau pradėjo domėtis mūsų valgomu maistu. Buvau itin nustebus, kai teko dalintis sumuštiniu su lašiša. Nors turi vis tą patį vieną dantuką, bet keptą varškėtį, mano nuostabai, taip pat suvalgė be didesnių problemų. Rodo didelį norą valgyti pati. Neblogai sekasi valgyti pirštukais, net ir košę bando dėtis į burnytę. Prašo šaukštuko ir sau, bet nesileidžia mokoma kaip šaukštuką laikyti, kaip kabinti košę ir ją dėti į burnytę. Tiesiog makaluoja šaukštuką lėkštėje, kartais nuskraidina į burnytę, bet dažniausiai ne tuo galu :)
Labai nepatinka rengtis… Kiekvieną kartą namuose drama… Buvo momentas, kada dėdavau tik sauskelnes – kelnaites, nes nepavykdavo Miglės paguldyti. Dabar vėl mieliau rengiasi užsegamas. Tačiau rengimasis apskritai nedžiugina. Labai patinka būti plikomis kojomis… greičiau ta vasara!
Bandėm atsisakyti čiulptuko… tačiau mama palūžo greičiau už vaiką… :) Nenorėjau vieno miego įpročio keisti kitu, t.y. nešiojimu ar panašiai. Gal ateis lengvesnis momentas, nusprendėm, kad dar per anksti. Neseniai baigėm žindymą, buteliukų mergaitė neima…
Vis dar likęs padidintas mamos poreikis. Gali kelias akimirkas ramiai pažaisti, bet jei pamato, kad mama keičia buvimo vietą (net ir tame pačiame kambaryje, užtenka tik atsistoti), Miglė iškart keliasi, ropoja mamos link, tiesia rankytes į viršų, prašosi paimama.
Labai įsižeidžia, jei iš rankų paimamas jos nugvelbtas daiktas, pvz. brolis nori atsiimti savo mašiną, ar mama – telefoną. Ne tik verkia, bet ir intonacija moka išreikšti nepasitenkinimą. Demonstruoja pyktį, įniršį.
Kalba labai nepatobulėjo, sako „mama“, „tete“, linguoja galvą ir sako „te“ (taip), „ate“ neberodo ir nebesako. Bet užtat burzgia stumdydama mašinas :) Labai įdomiai interpretuoja kai kuriuos žaislus, pavyzdžiui, ne sėda ant paspiriamos mašinytės, bet mėgsta ją stumdyti. Turim šokliuką, panašus į supamą arkliuką, kuris groja, juda – užsodinta Miglė akimirksniu nulipa. Bet šiaip žaislas patinka, vaikšto aplink jį ratais.
Bokštų nestato, tik nuima žiedus. Nešiojasi po vieną daiktą skirtingose rankose. Paprašius, ištiesia žaisliuką, duoda. Po to tikisi taip pat jį atgauti. Žaisliukus jau ne tik iškrausto, bet ir sudeda į dėžę. Po truputį pradeda atrasti stalčius, juos kraustyti. Vis dar kiša į burnytę įvairius smulkius daiktus, žaislus.
Nėštumo ir vaiko priežiūros vadovas SUMANI MAMA sveikina visus metus kartu su mumis augusią princesę Miglę vienerių metų gimtadienio proga! Linkime neskausmingai auginti dantukus, vikriai bėgioti po namus, ir toliau aiškiai rodyti tėveliams bei broliui savo norus, auklėti, jei jie klysta, sparčiai augti ir džiuginti mylimus tėvelius savo pasiekimais!
