Hepatitas B – tai virusinė kepenų liga, kurią sukelia hepatito B virusas (HBV). Šis virusas, patekęs į organizmą, dauginasi kepenų ląstelėse. Organizmo imuninė sistema, bandydama kovoti su infekcija, pradeda atakuoti pačias kepenų ląsteles, taip sukeldama uždegimą. Hepatitas B gali būti ūmus (trumpalaikis) arba pereiti į lėtinę formą, kuri ilgainiui gali sukelti rimtas komplikacijas – kepenų cirozę ar kepenų vėžį.
Kaip plinta hepatito B virusas?
Hepatitas B plinta per infekuoto žmogaus kūno skysčius, dažniausiai:
- Per kraują: Nesaugių medicininių ar kosmetinių procedūrų metu (naudojant nesterilius instrumentus), dalijantis užkrėstais asmeniniais daiktais (skutimosi peiliukais, dantų šepetėliais), perpilant kraują (dabar kraujas tikrinamas, tad rizika minimali), dalijantis adatomis (pvz., vartojant narkotikus).
- Lytinių santykių metu: Per spermą, makšties išskyras.
- Iš motinos vaikui (perinatalinis perdavimas): Gimdymo metu virusas iš infekuotos motinos gali būti perduotas naujagimiui. Tai vienas dažniausių lėtinio hepatito B užsikrėtimo būdų pasaulyje.
Svarbu žinoti: Hepatitu B neužsikrečiama per įprastą socialinį kontaktą – čiaudint, kosint, sveikinantis, apsikabinant, valgant iš tų pačių indų ar naudojantis tuo pačiu tualetu.
Ligos požymiai: nuo nepastebimų iki akivaizdžių
Didelė dalis hepatitu B užsikrėtusių žmonių, ypač vaikai, nejaučia jokių simptomų. Liga gali tūnoti organizme daugelį metų, tyliai žalodama kepenis. Tai ypač pavojinga, nes žmogus, nežinodamas, kad serga, gali užkrėsti kitus.
Kai pasireiškia ūminio hepatito B simptomai, jie gali būti panašūs į gripo:
- Didelis bendras silpnumas, nuovargis.
- Sąnarių skausmas.
- Apetito stoka, pykinimas, kartais vėmimas.
- Karščiavimas (ne visada).
- Kartumas burnoje.
- Skausmas ar diskomfortas dešinėje pašonėje (po šonkauliais).
- Patamsėjęs (alaus spalvos) šlapimas.
- Pašviesėjusios išmatos.
- Gelta: Pageltusi oda ir akių baltymai (pasireiškia ne visada).
Lėtinis hepatitas B dažniausiai ilgą laiką nesukelia jokių specifinių simptomų, kol neatsiranda kepenų pažeidimo požymių.
Diagnostika ir gydymas
Hepatitas B diagnozuojamas atlikus specialius kraujo tyrimus, kuriais ieškoma viruso antigenų (viruso dalių) ir antikūnų (organizmo atsako į virusą).
- Ūminis hepatitas B dažniausiai praeina savaime, specifinio gydymo nereikia, taikomas tik simptomus lengvinantis gydymas ir tausojantis režimas.
- Lėtinis hepatitas B reikalauja nuolatinės gydytojo priežiūros. Gydymui naudojami priešvirusiniai vaistai, kurie slopina viruso dauginimąsi ir mažina kepenų pažeidimo riziką. Gydymas yra ilgalaikis ir ne visada leidžia visiškai pašalinti virusą, tačiau gali ženkliai pagerinti paciento būklę ir prognozę.
Hepatitas B Lietuvoje
Nors dėl visuotinės naujagimių vakcinacijos naujų ūminio hepatito B atvejų tarp vaikų Lietuvoje smarkiai sumažėjo, lėtinis hepatitas B išlieka reikšminga visuomenės sveikatos problema. Dėl dažnai besimptomės eigos, manoma, kad realus sergančiųjų ar viruso nešiotojų skaičius yra gerokai didesnis nei oficialiai registruojama.
Prevencija Nr. 1 – skiepai
Pats efektyviausias būdas apsisaugoti nuo hepatito B yra vakcinacija.
- Vakcina: Hepatito B vakcina yra labai saugi ir efektyvi. Ji sukurta naudojant genų inžinerijos metodus (sudėtyje nėra paties viruso, tik jo paviršiaus baltymas), todėl negali sukelti ligos.
- Skiepijimo schema Lietuvoje: Pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, visi naujagimiai skiepijami trimis vakcinos dozėmis:
- Pirma dozė: per 24 valandas po gimimo.
- Antra dozė: 1 mėnesio amžiaus.
- Trečia dozė: 6 mėnesių amžiaus.
- Efektyvumas ir imuniteto trukmė: Pilnas trijų dozių vakcinacijos kursas suteikia labai aukštą (virš 95%) apsaugą nuo hepatito B infekcijos. Susidaręs imunitetas yra ilgalaikis, daugeliu atvejų trunkantis visą gyvenimą. Sveikiems asmenims, paskiepytiems pagal pilną schemą kūdikystėje, papildomos stiprinančiosios (busterio) dozės vėliau paprastai nerekomenduojamos.
- Kam dar rekomenduojama skiepytis? Pasiskiepyti rekomenduojama ir anksčiau neskiepytiems paaugliams bei suaugusiems, ypač priklausantiems rizikos grupėms (medicinos darbuotojams, asmenims, kuriems reikalingos kraujo transfuzijos ar dializės, lėtinėmis kepenų ligomis sergantiems pacientams, keliaujantiems į didelio sergamumo šalis ir kt.).
Plačiau mažylio apie vakcinas skaitykite „Nėštumo ir vaiko priežiūros vadove“.
Vakcinos saugumas ir šalutinis poveikis
Hepatito B vakcina yra viena saugiausių vakcinų. Kaip ir po bet kurio skiepo, galimos nežymios nepageidaujamos reakcijos:
- Dažniausios: Skausmas, paraudimas, patinimas ar sukietėjimas dūrio vietoje.
- Retesnės: Nežymus karščiavimas, irzlumas, nuovargis, galvos skausmas, pykinimas, apetito stoka.
Šios reakcijos paprastai būna lengvos ir trumpalaikės. Sunkios alerginės reakcijos pasitaiko itin retai.
Pabaigai
Hepatitas B yra rimta liga, galinti sukelti ilgalaikių sveikatos problemų. Laimei, turime labai efektyvią ir saugią apsaugos priemonę – vakciną. Visuotinis naujagimių skiepijimas Lietuvoje yra pagrindinė strategija, padedanti užkirsti kelią šios ligos plitimui ir apsaugoti ateities kartas. Pasirūpinkite savo ir savo vaikų sveikata – pasitarkite su gydytoju dėl skiepų.
